Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas


Priedas Nr. 12

PATVIRTINTA

Gimnazijos direktoriaus

2017 m. birželio 13d. įsakymu Nr. V-97

 

 

 

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Kauno Antano Smetonos gimnazijos Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) nustato mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos  vertinimo bei įvertinimo būdus ir formas,vertinimo tikslus ir uždavinius, nuostatas ir principus, reglamentuoja vertinimą ugdymo procese ir baigus programą, įvardija vertinimo proceso dalyvius, jų vaidmenis.
  2. Aprašas parengtas vadovaujantisUgdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą
  3. Naudojama sąvoka:

3.1. suminis pažymys – trijų apklausos raštu, žodžiu, klasės ar namų darbų įvertinimo pažymių aritmetinis vidurkis;

  1. Atsižvelgiant į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:

4.1.diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes įveikiant sunkumus;

4.2.formuojamasis vertinimas  – nuolatinis vertinimas ugdymo procese, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą, Formuojamasis vertinimas skatina mokinius analizuoti esamus pasiekimus ir mokymosi spragas, stiprina motyvaciją, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3.apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, kuris naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4.norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

4.5.kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas yra tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

 

  1. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  2. 5.      Vertinimo tikslai:

5.1.      padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

5.2.      pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

5.3.      nustatyti mokinio, mokytojo, mokyklos darbo sėkmę.

  1. Vertinimo uždaviniai:

6.1.      padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses;

6.2.      padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas;

6.3.      diferencijuoti ir individualizuoti darbą;

6.4.      suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;

6.5.      stiprinti ryšius tarp gimnazijos, mokinio ir tėvų;

6.6.      nustatyti gimnazijai savo darbo kokybę.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

  1. Vertinimo nuostatos:

7.1.      vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais;

7.2.      vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, pasiekimai ir pažanga;

7.3.      mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

7.4.      vertinimo procese mokinių pasiekimai tarpusavyje nelyginami.

  1. Vertinimo principai:

8.1.      humaniškumas – pripažįstamas kiekvieno mokinio individualumas, asmens vertingumas, tikima geriausiais mokinio pradais, jo galiomis įveikti sunkumus;

8.2.      objektyvumas – vertinimas atspindi realų mokinių žinių lygį, gebėjimą jas suvokti ir taikyti praktikoje, siekiama padėti mokiniams suvokti vertinimo rezultatus, įvertinimą papildant žodiniu komentaru (paaiškinama, kodėl gautas vienas ar kitas įvertinimas);

8.3.      tikslingumas – vertinimu siekiama padėti mokiniui suvokti savo mokymosi rezultatų lygį bei mokymosi spragas, ugdyti atsakomybės jausmą, žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti norą mokytis;

8.4.       įvairiapusiškumas – taikomi įvairūs vertinimo metodai (apklausa raštu ir žodžiu, testai, rašiniai ir t. t.) ir būdai (norminis ir kaupiamasis);

8.5.      sistemingumas – mokiniai skatinami mokytis sistemingai, didėja jų atsakomybės jausmas, matoma, kaip mokinys mokėsi  pusmečio ar mokslo metų eigoje; tėvai nuolat informuojami apie vaikų mokymąsi, bei jo rezultatus.

 

  1. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
  2. Mokinių žinios vertinamos vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais:

9.1.      pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema:

9.1.1.1-3 (nepatenkinamai);

9.1.2.4-6 (patenkinamai);

9.1.3.7-8 (gerai);

9.1.4.9-10 (labai gerai);

  1. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų vertinimas:

10.1.  pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiekimų vertinimo būdai nustatomi  mokslo metų ugdymo plane;

10.2.  pasirenkamųjų dalykų, modulio vertinimo kriterijus aprobuoja metodinės grupės;

10.3.  įskaita vykdoma ir jos įvertinimas rašomas metodinėse grupėse nustatyta tvarka;

10.4.  vertinimas fiksuojamas įrašais dienyne:

10.4.1.  patenkinami įvertinimai – 4–10 balų, įrašai:  „įskaityta“ („įsk“);

10.4.2.  nepatenkinami įvertinimai – 1–3 balai, įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“);

10.4.3.  įvertinimas įrašomas darbo, už kurį rašomas įvertinimas, atlikimo dienos skiltyje;

10.4.4. mokiniai, kurie mokosi pagal pritaikytą ar individualizuotą programą, vertinami ta pačia  tvarka.

  1. Mokinių mokymosi pasiekimai balais įvairiomis formaliojo vertinimo formomis vertinami periodiškai tokiu dažnumu per pusmetį:

11.1.  jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, vertinama ne mažiau kaip 3 kartus;

11.2.  jei dalykui mokyti skirtos 2 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 5 kartus;

11.3.  jei dalykui mokyti skirtos 3-5 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 7 kartus.

  1. 12.    Formalusis vertinimas. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas įvertinimas:

 

Pažymys Mokinio gebėjimai ir žinios išsilavinimo standartų atžvilgiu
1 Turi tam tikrų žinių, gebėjimų. Surinkta 10% ir mažiau taškų, skirtų užduotims atlikti.
2 Ryškėja gebėjimai ir žinios, kurios leis siekti pažangos. Surinkta 20% ir mažiau taškų, skirtų užduotims atlikti.
3 Ryškėja gebėjimai ir žinios, kurios leis priartėti prie standarto. Surinkta 30% taškų, skirtųužduotimsatlikti.
4 Artėja prie standarto, tačiau jo dar nepasiekia, galima numatyti būdus, kaip artimiausiu laiku jį pasiekti. Surinkta 40% taškų, skirtųužduotimsatlikti.
5 Žinios minimaliai atitinka standarto reikalavimus, tačiau gebėjimai jas panaudoti dar nepasiekę standarto reikalavimų. Surinkta 50% taškų skirtų užduotims atlikti.
6 Gebėjimai ir žinios iš dalies atitinka standarto reikalavimus. Surinkta 60% taškų, skirtų užduotims atlikti.
7 Artėja prie pagrindinio standarto ir iš esmės jis pasiektas. Surinkta 70% taškų, skirtų užduotims atlikti.
8 Gebėjimai ir žinios atitinka pagrindinį standartą. Surinkta 80% taškų, skirtų užduotims atlikti.
9 Gebėjimai labai tvirti, kartais ir tvirtesni, negu reikalauja standartas.

Surinkta 90% taškų, skirtų užduotims atlikti.

10 Pagal amžių ir mokymosi pakopą parodoma ryški dalyko išmanymo kompetencija. Surinkta 100% taškų, skirtų užduotims atlikti.

 

13.Neformalusis vertinimas. Per pusmetį mokinių žinios įvertinamos kaupiamuoju balu, t.y. pažymiu 10 balų sistema, 1 – 3 kartus priklausomai nuo savaitinių pamokų skaičiaus.

13.1. Kaupiamąjį vertinimą sudaro:

13.1.1. Sistemingas ir savalaikis namų darbų atlikimas.

13.1.2. Aktyvus dalyvavimas pamokoje.

13.1.3. Dalyvavimas projektuose, konkursuose, edukacinėse išvykose, įvairiuose renginiuose

( mokykloje, mieste, respublikoje).

13.2. Kaupiamojo balo kiekviena dalis įvertinama:

„0“ – darbas bei užduotis neatliekamos

„1“ – daromos klaidos, mokymasis nesistemingas

„2“ – visos užduotys atliktos pilnai

13.3.Susumuotas kaupiamasis balas konvertuojamas į pažymį

 

14.1.Bandomieji egzaminai:

14.1.1.bandomieji egzaminai padeda mokiniams įsivertinti, tinkamai pasirinkti egzaminus ir jiems ruoštis;

14.1.2.organizuojami IV gimnazijos klasėse du kartus per metus, o II gimnazijos klasėse vieną kartą per metus su atskirų mokomųjų dalykų mokytojais suderintu grafiku;

14.1.3.bandomąjį egzaminą laiko visi tą mokomąjį dalyką besimokantys mokiniai;

14.1.4.bandomasis egzaminas trunka  tiek laiko, kiek jo  skiriama to dalyko egzaminui;

14.1.5.darbai ištaisomi per 10 darbo dienų ir aptariami su mokiniais;

14.1.6. bandomojo egzamino rezultatai aptariami metodinėse grupėse.

15.1.Mokinių pasiekimų  lygio nustatymo testai:

15.1.1.testais nustatomi pirmosios ir antrosios užsienio kalbų pasiekimų lygiai;

15.1.2.  testai privalomi ir vykdomi gegužės mėnesį II gimnazijos klasėse  gimnazijos ugdymo plano nustatyta tvarka (centralizuotai ar dalyko mokytojų parengtais lygio nustatymo testais);

15.1.3.  testų rezultatai orientuoja mokinį pasirinkti atitinkantį  užsienio kalbų mokymosi  kursą III-IV g. klasėse.

  1. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ
  2. Mokiniui, kurio mokslo metai skirstomi pusmečiais, dalyko metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečio įvertinimų:

16.1.   mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą pusmečio įvertinimą – savarankiškai atsiskaičius už to pusmečio programą.

  1. Išvedant   pusmečio, metinius įvertinimus skaičiuojamas aritmetinis vidurkis:

17.1.  metinio įvertinimo balas – I ir II pusmečio įvertinimų aritmetinis vidurkis (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus, pvz.: 6,5-7; 6,4-6).

  1. Siūlymą mokiniams, turintiems nepatenkinamą metinį įvertinimą, skirti  papildomą darbą,  kelti į aukštesnę klasę arba palikti kartoti ugdymo programos teikia  juos ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys, atsižvelgę į tėvų nuomonę;

18.1.  nustatoma papildomo darbo atlikimo trukmė, konsultacijų formos ir būdai, jų laikas, mokinio atsiskaitymo datos;

18.2.  per papildomus darbus mokinys turi atsiskaityti už nepatenkinamai įvertintas temas;

18.3.   papildomų darbų įvertinimų vidurkis tampa pusmečio įvertinimu;

18.4.  mokinio papildomą darbą įvertinus nepatenkinamu įvertinimu arba praėjus nustatytam laikui, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą),  siūlymai, išklausius tėvų pageidavimą, teikiami pakartotinai.

 

__________________________